·     Visos medžiagos sudarytos iš dalelių (molekulių, atomų arba jonų).

·     Tarp dalelių yra tarpai.

·     Dalelės nuolat netvarkingai juda.

·     Dalelės tarpusavyje sąveikauja.

Mažiausios daugelio medžiagų dalelės, turinčios tos medžiagos sudėtį ir  chemines savybes.

Mažiausios chemiškai nedalomos medžiagos dalelės.

Atomą sudaro branduolys ir apie jį skriejantys elektronai.

Branduolys turi teigiamą elektros krūvį.

Elektronai turi neigiamą elektros krūvį.

Atomą sudaro branduolys ir jį supantis elektronų debesėlis.

Atomo branduolį sudaro protonai ir neutronai.

Protonai turi teigiamą elektros krūvį.

Neutronai elektros krūvio neturi.

Teigiamas protono krūvis yra tokio pat didumo kaip ir neigiamas elektrono krūvis. Normaliame atome protonų ir elektronų skaičius vienodas, todėl visas atomo krūvis lygus nuliui.

Netekęs dalies jam priklausiusių elektronų atomas įgyja teigiamą krūvį ir yra vadinamas teigiamuoju jonu.

Prisijungęs papildomą kiekį elektronų atomas įgyja neigiamą krūvį ir yra vadinamas neigiamuoju jonu.

·        Kietoji;

·        Skystoji;

·        Dujinė.

·        Ledas;

·        Vanduo;

·        Garai.

Forma ir tūris pastovūs.

·     Atstumai tarp dalelių mažesni už jas pačias.

·     Dalelės stipriai traukia viena kitą.

·     Dalelės išsidėsčiusios tvarkingai.

·     Dalelės svyruoja apie pusiausvyros padėtis.

Tūris pastovus, lengvai keičia formą.

·     Atstumai tarp dalelių mažesni už jas pačias.

·     Dalelės stipriai traukia viena kitą.

·     Dalelės išsidėsčiusios netvarkingai.

·     Dalelės netvarkingai juda.

Lengvai keičia tūrį ir formą.

·     Atstumai tarp dalelių daug kartų didesni už jas pačias.

·     Dalelės silpnai traukia viena kitą.

·     Dalelės išsidėsčiusios netvarkingai.

·     Dalelės netvarkingai ir labai greitai juda.

·     Molekulės juda nuolat.

·     Molekulės juda netvarkingai.

Kuo aukštesnė temperatūra, tuo greičiau juda molekulės.

Savaiminis medžiagų susimaišymas dėl nuolatinio molekulių judėjimo.

Skysčiuose (dujose) esančių mikroskopinių dalelių judėjimas, kurį sukelia netvarkingai judančių molekulių smūgiai.

Tarp molekulių nuolat pasireiškia trauka ir stūma:

·        Tarpai lygūs keletui molekulės skersmenų - trauka stipresnė už stūmą.

·        Molekulės beveik liečiasi - trauka lygi stūmai.

·        Molekulės įsiskverbusios viena į kitą - stūma stipresnė už trauką.

Bendras neutronų ir protonų pavadinimas.

m_p =  1,6726 × 10^-27 kg = 1,00728 u.

q_p = e = 1,6 × 10^-19 C.

e – elementarus krūvis.

m_n =  1,6749 × 10^-27 kg = 1,00866 u.

q_n = 0.

m_e =  9,1095 × 10^-31 kg = 0,000548 u.

q_e = e = -1,6 × 10^-19 C.

Atomų rūšis, kurią nulemia protonų skaičius branduolyje.

Žinoma 113 cheminių elementų. Gamtoje randami 92.

Atomai, kurių branduoliai turi tą patį protonų skaičių, tačiau skirtingą neutronų skaičių.

Žinoma daugiau 3000 izotopų.

Vandenilio izotopai:

·        – protis;

·        – deuteris;

·        – tritis.

Savaiminis vienų elementų branduolių virsmas kitų elementų branduoliais, lydimas a, b ir g spinduliavimo.

a spinduliuotė – helio branduolių srautas.

·        Nukrypsta elektriniame ir magnetiniame laukuose.

·        Sulaiko popieriaus lapas, rūbai, oda, 4 – 10 cm oro sluoksnis.

·        Pavojinga tada, kai spinduliavimo šaltinis patenka į organizmo vidų.

b spinduliuotė – elektronų srautas.

·        Nukrypsta elektriniame ir magnetiniame laukuose.

·        Sulaiko 5 mm aliuminio sluoksnis, pastatų sienos, kelių metrų oro sluoksnis.

·        Nudegina odą, sukelia odos vėžį, žaloja akis.

g spinduliuotė – labai trumpos elektromagnetinės bangos.

·        Nenukrypsta elektriniame ir magnetiniame laukuose;

·        Sulaiko kelių dešimčių centimetrų švino sluoksnis arba kelių metrų storio betono sluoksnis.

·        Labai skvarbi.

·        Ardo organizmo ląsteles.

   .

X   – skylantis branduolys,

Y   – naujai susidaręs branduolys,

 – branduolys,

g    –  gama spinduliuotės kvantas.

   .

e – elektronas.

Vykstant b skilimui neutronas virsta protonu ir elektronu:

   .

Vienos elementariosios dalelės gali virsti kitomis elementariosiomis dalelėmis.

Neutrono sukeltas kai kurių sunkiųjų branduolių skilimas į dvi apylyges dalis (skeveldras).

Skilimo metu išsiskiria didelė energija ir išmetami keli laisvi neutronai.

Dalijimosi produktų rimties masė yra mažesnė už besidalijančios medžiagos rimties masę.

Dalijantis 1000 g urano, produktų masė lygi 999 g, tai reiškia, kad masės defektas

Dm = 1000 g – 999 g = 1 g.

Dalijimosi metu išsiskyrusi energija proporcinga masės defektui:

E = Dmc²   .

Dm – masės defektas,

c – šviesos greitis vakuume.

Savaime plintanti branduolių dalijimosi reakcija, kurią palaiko dalijimosi metu išskiriami neutronai.