Fizikinis dydis, apibūdinantis kūnų įelektrinimą.

[q] = 1 C   -   kulonas

1 C = 6,25  × 10¹⁸ e

e - elementarus ( elektrono arba protono) krūvis.

Mažiausi nedalomi elektros krūviai vadinami elementariais. Mažiausią neigiamą elektros krūvį turi elektronas, mažiausią teigiamą ‑ protonas. Protono ir elektrono krūviai yra vienodo didumo :

e = 1,6   10^{- 19} C .

Yra ir daugiau elementariųjų dalelių, turinčių elektros krūvį.

1.     Krūvis neatskiriamas nuo kūno (dalelės). Gali egzistuoti kūnai be krūvio, tačiau nėra krūvių be kūnų.

2.     Elektros krūvį galima perduoti iš vieno kūno kitam.

3.     Elektros krūvį galima iki tam tikros ribos dalyti.

Vartojami išsireiškimai:

“Kūnas turi elektros krūvį” = “Kūnas yra įelektrintas”.

 “Elektros krūvis” = “Įelektrintas kūnas”.

Egzistuoja dviejų rūšių elektros krūviai: teigiamieji ir neigiamieji.

Vienarūšiai krūviai vienas kitą stumia, įvairiarūšiai - traukia.

Protonai kartu su bekrūvėmis dalelėmis neutronais sudaro atomo branduolį, apie kurį skrieja elektronai. Normalioje būsenoje protonų ir elektronų skaičius vienodas, todėl visas atomo krūvis lygus nuliui.

Netekęs dalies jam priklausiusių elektronų atomas įgyja teigiamą krūvį ir yra vadinamas teigiamuoju jonu.

Prisijungęs papildomą kiekį elektronų atomas įgyja neigiamą krūvį ir yra vadinamas neigiamuoju jonu.

1.     Kūnai, sudaryti iš elektriškai neutralių atomų, elektros krūvio neturi.

2.     Kūnai, kuriems trūksta elektronų, turi teigiamą krūvį.

3.      Kūnai, kuriuose yra elektronų perteklius, turi neigiamą krūvį

Skirtingų medžiagų kūnai įsielektrina liesdamiesi: dalis elektronų pereina iš vieno kūno į kitą. Dėl to kūnai įgyja vienodo didumo, priešingų ženklų krūvius.

Elektros krūvio perdavimas Žemei.

Prietaisas elektros krūviams aptikti (matuoti).

Įelektrintų kūnų sąveiką perduodanti aplinka, kuri egzistuoja apie bet kurį įelektrintą kūną.

Pagrindinė elektrinio lauko savybė – veikia bet kurį jame esantį elektros krūvį tam tikra jėga.

Linijos, išilgai kurių nukreiptos jėgos, kuriomis elektrinis laukas veikia jame esantį elektros krūvį.

Jos prasideda teigiamuosiuose krūviuose ir baigiasi neigiamuosiuose.

Nejudančių elektros krūvių kuriamas laukas.

Dar yra sūkurinis elektrinis laukas.

Kryptingas elektringų dalelių judėjimas

Kryptingas elektronų judėjimas.

Metaluose yra laisvųjų elektronų.

Kryptingas teigiamųjų ir neigiamųjų jonų judėjimas.

Medžiagos, kuriose yra laisvų elektringų dalelių (elektronų, jonų).

Metalai, elektrolitų tirpalai bei lydalai, jonizuotos dujos.

Medžiagos, kuriose nėra laisvų elektringų dalelių.

Stiklas, guma, plastmasės, alyva, distiliuotas vanduo ir kt.

·        Medžiagoje turi būti laisvų elektringų dalelių.

·        Turi būti elektrinis laukas, tas daleles verčiantis kryptingai judėti.

Įrenginiai, sukuriantys ir palaikantys elektrinį lauką.

Juose kokios nors rūšies energija paverčiama į elektrinę.

·        Galvaniniai elementai.

·        Akumuliatoriai.

·        Generatoriai.

·        Cheminė energija ® elektros energija.

·        Cheminė energija ® elektros energija.

·        Mechaninė energija ® elektros energija.

Srovės kryptimi laikoma teigiamųjų elektringų dalelių judėjimo kryptis (kryptis nuo teigiamojo srovės šaltinio poliaus link neigiamojo).

·        Magnetinis – srovė pasižymi magnetinėmis savybėmis.

·        Šiluminis – laidininkai tekant srovei kaista.

·        Cheminis – gali kisti laidininkų cheminė sudėtis.

Magnetinis veikimas pasireiškia visuomet.

Ją sudaro srovės šaltinis, elektros energijos imtuvas, jungikliai, matavimo, reguliavimo prietaisai, sujungti tarpusavyje laidais.

Grandinių brėžiniai vadinami schemomis.

Ampermetras

Srovės šaltinio darbo, atliekamo perkeliant elektros krūvį grandine, ir to krūvio santykis:

  .

[ E ] = 1 V   –    (voltas).

1 V = 1 J / 1C.

Skaitine verte lygi darbui, kurį šaltinis atlieka, perkeldamas 1 C krūvį.

Elektrovara būna užrašyta ant galvaninių elementų (1,5 V, 4,5 V).

Elektrinio lauko darbo, atliekamo perkeliant elektros krūvį grandine, ir to krūvio santykis:

  .

[ U ] = 1 V   –    (voltas).

Laidininko skerspjūviu pratekėjusio elektros krūvio ir jo tekėjimo laiko santykis:

  .

[ I ] = 1 A   –    (amperas).

1 A = 1 C / 1s.

Srovė, kurios stipris ir kryptis laikui bėgant nekinta.

Žymima simboliu “ – “.

Fizikinis dydis, apibūdinantis laidininko pasipriešinimą kryptingam krūvininkų judėjimui.

[ R ] = 1 W – omas.

1 W = 1 V / 1 A .

Skaitine verte lygi įtampai, reikalingai sukurti 1 A stiprio srovę.

Metalų varža atsiranda dėl laisvųjų elektronų sąveikos su metalo jonais.

Laidininko varža tiesiog proporcinga jo ilgiui, atvirkščiai proporcinga jo skerspjūvio plotui ir priklauso nuo laidininko medžiagos :

 .

1 m ilgio, 1 m² skerspjūvio ploto (arba 1 m ilgio, 1 mm² skerspjūvio ploto) laidininko varža.

[ r ] = 1 Wm = 10⁶ Wmm² / m  .

Priklauso nuo medžiagos rūšies ir temperatūros. Nustatoma eksperimentiškai.

r = 2 × 10⁶ Wmm²/m reiškia, jog 1 m ilgio,  1 mm² skerspjūvio ploto laidininko varža lygi

2 × 10⁶ W.

Srovės stipris laidininke tiesiog proporcingas laidininko galų įtampai ir atvirkščiai proporcingas jo varžai:

  .

Prietaisas grandinės varžai padidinti.

Prietaisas grandinės varžai keisti.

Šaltinio polių sujungimas mažos varžos laidininku.

Trumpojo jungimo metu labai sustiprėja srovė, stipriai kaista laidai.

Prietaisas, apsaugantis grandinę nuo per daug stiprios srovės, kuri atsiranda:

·        trumpojo jungimo metu;

·        vienu metu sujungus labai daug prietaisų.

1. Nuosekliai sujungtuose laidininkuose srovės stipris yra  vienodas:   

   .

2. Bendra nuosekliai sujungtų laidininkų įtampa lygi atskirų laidininkų įtampų sumai:

  .

3. Bendra nuosekliai sujungtų laidininkų varža lygi atskirų laidininkų varžų sumai:     

  .

1.     Srovės stipris neišsišakojusioje grandinės dalyje lygus srovės stiprių lygiagrečiai sujungtuose laidininkuose sumai:

I = I₁ + I₂ + I₃ + …  .

2.     Lygiagrečiai sujungtų laidininkų įtampa vienoda:

U  = U₁ = U₂ = U₃ = …  .

3.     Bendra lygiagrečiai sujungtų laidininkų varža su atskirų laidininkų varžomis susijusi tokiu būdu:

.

Tai elektros energijos kiekis, išorinėje grandinės dalyje virstantis kitų rūšių energija:

  .

Praktikoje taikomas nesisteminis darbo vienetas – kilovatvalandė:

1 kWh = 3,6 × 10⁶ J.

Srovės darbas matuojamas elektros energijos skaitikliais.

Šilumos kiekis, išsiskiriantis laidininke, tekant srovei, yra proporcingas srovės stiprio kvadratui, laidininko varžai ir srovės tekėjimo laikui:

  .

Šilumos išskyrimas taikomas kaitinamosiose lemputėse, lygintuvuose, elektros šildymo prietaisuose.

Tai srovės darbas per 1 sekundę:

  .