Abvero diversantai

ABVERO DIVERSANTAI

1937 m. Vokietijos karinėje žvalgyboje - abvere - buvo sudarytas diversijų, teroro ir psichologinio karo skyrius. Jo vadovu buvo paskirtas pulkininkas Ervinas fon Lahuzenas (Erwin von Lahussen), kurio devizas buvo “Kitų nesigailėti ir iš kitų gailesčio nelaukti”. Vokietijos - Rusijos fronte šis skyrius vadovavo šešioms abverkomandoms (abwehrkommandos) su numeriais nuo 201 iki 206. Pastarosios savo ruožtu sudėtyje turėjo nuo 4 iki 12 abvergrupių (abwehrgruppen). Šiems padaliniams buvo iškelti tokie uždaviniai : a) trumpam patekti į Raudonosios Armijos užnagarį (paprastai nuo 3 iki 5 parų) bei vykdyti ten diversijas bei teroristinius aktus; b) veiksmai fronto linijoje (pvz.: slaptai patekti į Raudonosios armijos pozicijas, bei paimti “liežuvį”), sandėlių sprogdinimas, pozicijų žvalgyba ir t.t.; c) kontržvalgybiniai veiksmai artimajame savo kariuomenės užnugaryje.

Pavyzdžiui abvergrupės “Juodasis rūkas” (Schwarz Nebel) sudėtyje buvo 3 diversantų daliniai, lauko kontržvalgybos dalinys, diversantų mokyklos paruošimo personalas - viso 180 žmonių. Dar iki karinių veiksmų pradžios buvo nutarta, kad visas juodas darbas bus daromas pasitelkus emigrantus, dezertyrus ir belaisvius. Iki 1942 m. vasaros abverkomandos Rytų fronte turėjo apie 60 mokyklų, kurios ruošė užduočių vykdytojus. Ir vien per 1942 m. buvo paruošta apie 10.000 diversantų.

Šiose mokyklose apmokymo kursas trukdavo nuo 2,5 iki 3 mėnesių ir buvo sudarytas tik iš praktinių dalykų, kurie gali būti reikalingi konkrečiai užduočiai. Privalomų disciplinų buvo aštuonios: šuoliai su parašiutu, topografija ir orientavimasis, žvalgybos duomenų rinkimo ir stebėjimo metodai, sabotažo metodai ir darbas su sprogstamosiomis medžiagomis, šaudymas iš visų rušių pėstininkų ginklų, maskavimasis, pabėgimas nuo persekiojimo ir, žinoma, kovinė savigyna. Kiti dalykai būdavo įvaldomi tik tuo atveju jei to reikalavo konkreti diversijos pakraipa, pavyzdžiui šifravimas, naudojimasis radio aparatūra, automobilio vairavimas ir t.t.

Mokyklose dėstė patyrę instruktoriai - vokiečių karininkai arba laisvai samdomi rusų emigrantai. Kiekvienas instruktorius turėjo padėjėją. Paprastai padėjėjais tapdavo geriausi mokiniai.

Diversantų mokykloje mokė šaudyti tamsoje, bėgant, pagal garsą. Instruktoriai aiškino, kad norint laimėti neužtenka gerai šaudyti - įsivaizduokite, kad ir jūsų priešininkas puikus šaulys. Laimės tas, kuris pirmas nuspaus gaiduką. Tad norint laimėti reikia pirmam pastebėti priešą, išsitraukti pistoletą, pirmam nusitaikyti ir pirmam paspausti gaiduką.

Savaitės bėgyje instruktorius jau žinojo kas šaudo geriau, o kas ne. Tada jis liepdavo geresniesiems mokyti blogiau šaudančius. Pats instruktorius dirbdavo tik su geriausiais.

Aiškinant teroristinių aktų ypatumus, daug dėmesio buvo skiriama tiksliam operacijos laiko paskaičiavimui, detaliam pagrindinio ir atsarginio priėjimo prie objekto kelio nagrinėjimui, pabėgimui nuo persekiotojo naudojant palėpes, rūsius. Kadetai būdavo apmokomi greitai pakeisti savo išvaizdą naudojant grimą, perukus ir kitas garderobo priemones.

Reikėtų pabrėžti, kad to mokė tik pafrontės mokyklose, kurios ruošė kadrus trumpalaikiam diversantų naudojimui, ne daugiau 1 - 2 kartų. Aukštesnės kvalifikacijos agentus ruošė kitose mokyklose, kur mokymo kursas tęsėsi 8 - 9 mėnesius. Tačiau verta pažymėti, kad ir “pagreitintas” diversantų paruošimas buvo ne toks jau prastas, kaip mėgdavo vaizduoti kai kurie rusų autoriai. Rusiškuose filmuose vokiečių diversantai būdavo vaizduojami kvaileliais ir neišmanėliai, o rusų žvalgai puikūs kovotojai. Tikrovėje vokiečių diversantai nė kiek nenusileisdavo rusams, o kai kada ir kovodavo geriau. Karo metais abveras į Rusijos teritoriją permetė keletą dešimčių tūkstančių savo žmonių ir visi jie veikė: sprogdino, sukėlinėjo gaisrus, vertė traukinius nuo bėgių, atlikdavo kitus sabotažo aktus.

Dabar panagrinėkime ir konkretų atvejį.

Abevro diversijų skyriaus sudėtyje buvo unikalus dalinys - diversantų pulkas “Brandenburg-800”, kuris dokumentuose minimas kaip “mokomasis ypatingos paskirties pulkas”. Šis dalinys buvo sudarytas 1939 m. specialių karinių operacijų vykdymui priešo užnugaryje. Visų pirma jis buvo naudojamas užimti ar sunaikinti ryšių centrams ar svarbioms komunikacijoms - tiltams, tuneliams, geležinkelio mazgams, degalų ar ginklų sandėliams. Nė vienoje pasaulio armijoje tokio dalinio dar nebuvo.

Kaip “Brandenburg-800” veiklos pavyzdį pateiksime vieną iš pirmųjų įvykdytų operacijų Olandijoje, 1940 m. gegužės mėnesį. Pulko vadas idėstė diversantams užduotį ir operacijos tikslus: užimti tiltą netoli Genepo miesto ir išlaikyti jį iki atvyks tankų daliniai. Keliu link miesto ėjo vokiečių belaisvių kolona, kurią lydėjo olandų kareiviai. Kai kolonos galas pasiekė tilto galą, staiga ir belaisviai ir konvojus užpuolė tilto apsaugą ir per kelias minutes užėmė tiltą. Dar po kelių valandų per tiltą jau riedėjo vokiečių tankai.

Dar vienas pavyzdys, 1941 m. vienas “Brandenburd-800” pulko būrys (35 žmonės) parašiutais nusileido netoli Bogdanovo geležinkelio stoties Baltarusijoje. Būrio užduotis: užimti du tiltus per kuriuos ėjo geležinkelio linija Lyda - Molodečnas ir neleisti rusams jų susprogdinti. Pagal planą būrys turėjo nusileisti valanda anksčiau nei pasirodys vokiečių tankai. Skrendant link numatytos išlaipinimo vietos vokiečių lėktuvai buvo apšaudyti iš zenitinių pabūklų. Vienas iš jų buvo pamuštas, lakūnas sužeistas, o diversantams teko šokti anksčiau numatyto laiko. Susirinkę diversantai sugebėjo nepastebėti prasibrauti iki tiltų. Ataka pavyko puikiausiai - tiltai buvo užimti, tačiau staiga paaiškėjo, kad netoliese yra dislokuoti 14 rusų tankų ir pėstininkų būrys. Mūšio metu žuvo būrio vadas leitenantas Leksas (Lex) ir keturi būrio kariai, 16 buvo sužeisti, o likusieji sugebėjo išlaikyti tiltą daugiau nei 24 valandas, kol juos pasiekė vokiečių motociklininkų daliniai (tankai, kurie turėjo atvykti įsivėlė į kautynes su raudonarmiečiais ir gerokai pavėlavo).

Efektyviausiai “Brandenburg-800” pulko grupės veikė pirmus pusantrų karo metų, t.y. kol vokiečių puolimas buvo sėkmingas. Pateiksime tipišką jų veiklos pavyzdį: atsitraukiančią rusų karių koloną pasiveja apdulkėjęs motociklas su sužeistu karininku vežimėlyje. Karininkas praneša kolonos vadams, kad fronto linija pralaužta ir čia po pusės valandos pasirodys vokiečių tankai. Vienintelė išeitis judėti tam tikra kryptimi (tai ir nurodo karininkas). Panikos apimta kolona pakeičia judėjimo kryptį ir papuola tiesiai į pasalą. Tuo pat metu tokie patys “sužeisti motociklininkai” sustabdo šarvuočių koloną, sužino jos judėjimo kryptį, degalų atsargas, nustato žemėlapyje galimas kolonos sustojimo vietas ir apie tai per raciją praneša bombonešiams. Štai dar vienas “Brandenburg-800” veiklos pavyzdys: sunkvežimių kolona, kuriais rusų karo žvalgyba veža dokumentus iš Minsko sustoja poilsiui. Čia prie jų prieina 10 milicininkų, ginkluotų rusiškais automatais PPD. Staiga “milicininkai”, kurie iš anksto pasirinko taikinius, pradeda šaudyti. Apsauga išžudyta, dokumentai pagrobti.

“Brandenburg-800” veiklos metodai buvo lygiai tokie patys, kaip ir rusų partizanų ar karių. Tai ir perstatyti kelio ženklai, nutrauktas telefono ryšys, užnuodyti šuliniai, sugadinti geležinkelio bėgiai ir t.t.

1941 m. prieš pat SSRS užpuolimą “Brandenburg-800” pulke buvo suformuotas “Nachtigal” (“Lakštingalų”) batalionas, sudarytas iš ukrainiečių nacionalistų. Po to buvo suformuotas batalionas “Bergmann” (“Kalnietis”) sudarytas iš čečėnų (!). Vėliau atsirado batalionai iš belgų, prancūzų, olandų fašistų. Kiekviename batalione buvo po 1.000 žmonių. To pasekoje 1942 - aisiais pulkas tapo divizija, bet ir toliau turėjo “Brandenburg” pavadinimą. 1944 m. vasarą po abvero reorganizacijos, didelė spec. divizijos dalis buvo įjungta į SS diversantų batalionus, kuriems vadovavo Otas Skorcenis (Otto Skozenny). Kita jos dalis buvo performuota į motorizuotąją diviziją “Brandenburg” ir tą pačią vasarą ji buvo įtraukta į tankų korpusą “Grosse Deutschland” (“Didžioji Vokietija”).

[ BACK TO THE SS-FILES ] [ NEXT CHAPTER ]