Apie bajorus Lietuvoje

Resume: The beginning of 20^th century in Lithuania. The nobility compiled 4-6% of population in Lithuania.

20 amžiaus pradžia

    Lietuvių tautiniam sąmonėjimui stiprėjant, santykiai su lenkiškai orientuota bajorija aštrėja… Bajorai tuo metu Lietuvoje sudarė 4-6% gyventojų

Dvarininkija, bajorija niekad nebuvo vienalytė. Turtingiausieji, magnatai, valdė didelius dvarus (rusai Naryškinai, Plateriai, Tiškevičiai ir pan.). Rūmų, įrengimų, parkų grožiu ir tarnų skaičiumi nenusileido Vakarų Europos aristokratams, su jais giminiavosi, bendravo, buvo labiausiai nutautėję. Vidutiniai bajorai, valdę nuo 300 iki 10 000 dešimtinių, kartu su magnatais sudarė tikras kultūros oazes su puikiomis bibliotekomis, meno turtais, muzikos instrumentais. Ten koncentravosi kultūros lobiai, bet jų namų slenksčius retas valstietis galėdavo peržengti. O smulkioji bajorija sodybomis, išsilavinimu ir papročiais mažai tesiskyrė nuo paprastų ūkininkų, kartais ir nuo suvargusių valstiečių. Tik jie negalėjo pamiršti iš seno galiojusios tvarkos, kad teisių atžvilgiu neturtingiausias bajoras buvo lygus pačiam vaivadai. Iš čia atsirado bajoriškas išdidumas. Lietuvoje daugumas bajorų buvo nuoširdūs krašto patriotai, sielojosi dėl jo likimo, dažnas, pavadintas lenku, net įsižeisdavo. Beveik visi mokėjo lietuviškai, tik jiems sunku buvo atsisakyti išmoktos, įprastos lenkų kalbos, išsilavinusiems trūko žodžių, sunku buvo pamiršti istorijos ryšius su Lenkija. Dar luominė santvarka ir galvosena nebuvo išnykusi, laikėsi tvirta tradicija, kad tiktai bajorai galį vadovauti šalies likimui. Nors bajorų elitui nebuvo svetimos demokratinės idėjos, dauguma nenorėjo net prileisti minties, kad tąja prievole reikėtų dalintis su iš kaimo kilusia lietuvių inteligentija.  

Vanda Daugirdaitė-Sruogienė "Lietuvos istorija, 1990m.