Šis principas išreiškiamas tikėjimo liudijimu - ŠAHADA (Liudijimas). Tai - susidedanti iš dviejų dalių frazė, kurią su nuoširdžiu pritarimu ištaria kiekvienas musulmonas, liudijantis apie savo tikėjimą.
(1) LA ILLAHA ILLA-LLAHU
(2) MUHAMMADUR-RASULU-LLAHI
Dažniausiai pirma dalis verčiama "Nėra dievybės, išskyrus Allaha". Butent taip turėjo suprasti ŠAHADA Arabijos pagoniai, kurie tikėjo daugelių dievų, vienas iš kurių turėjo vardą Allah.
Tačiau Islamas tuo ir yra išskirtinas, kad nesustoja ties paprasto monoteizmo paskelbimo. Žmogus, kuriam Islamas pasidaro ne tik išoriniu ritualu, bet ir gyvenimo stiliumi, supranta ŠAHADĄ, kaip "Tiktai Allahas vertas garbinimo"**, kadangi visi kiti gyvenimo aspektai yra tik Dieviškosios vienybės pasireiškimas.
Galu gale sufiai (žmonės įstoję į dvasinio tobulėjimo kelią) ištardami ŠAHADĄ, turi mintyje "nėra nieko egzistuojančio, išskyrus Allahą", nes galutinis sufio tikslas, kaip ir budisto - tai tokia psichikos būsena, kurioje egzistuoja tik Allah.***
Antra ŠAHADOS dalis konkretizuoja tikėjimo šaltinį: "Muhammad - Allaho Pasiuntinys". Pats Allah nematomas, nesuvokiamas, neprieinamas, nesuprantamas žmonių. Tik per tam tikrą žmogų - Pranašą - atsiskleidžia dalis Allaho paslapčių, kas sudaro pagrindą religijai.
-------
* Išoriškai tai išreiškiama fraze BI-SMILLAHI-R-RAHMANI-R-RAHYM - Vardan Allaho, Gailestingiausio, Mielaširdžiausio.
** Idris Šah. Sufizm. Maskva, 1994
*** Fahr Ad-Din `Ali b. Husayn Kašifi Wa`iz. Rašahat `ayn al-hayat. (Lašai iš amžinojo gyvenimo šaltinio). Lakhnau; Navalkišor, 1897. "...Šiuo atveju bet kurios kilmės gundančios ir trukdančios mintys, egzistuojančios mentališkai, be abejo turi būti traktuojamos kaip paslėptos Aukščiausiajane, žinant, kad jos primena apie tiesą, nes netikrumas - tai irgi vienas iš tiesos pasireiškimų."
Atgal
Paskutiniųjų pečenihų svetainė